Koks šuo nekelia konfliktų su kaimynais?

Print

„Gražūs“ dažniausiai yra tie šunys, kurie nuolat aplinkinių liaupsinami už gerą būdą ir meilumą. Tačiau ką daryti, jei Jūsų šuo anaiptol ne toks ir Jūs jau pavargote nuo kaimynų pastabų dėl nederamo jo elgesio? Šunų dresūros mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja šunų dresuotoja Daiva Gapsevičiūtė atskleis, kaip šuo turėtų elgtis bendruomenėje.

Šokinėjantis ant žmonių šuo – tabu

Anot Daivos, visų pirma, šuns šeimininkas turi suprasti, kad visi bendruomenės nariai turi teisę gyventi komfortiškai visuomenėje. Todėl tam, kad bendruomenė priimtų, gerbtų Jus ir mylėtų ar bent jau toleruotų Jūsų augintinį, pastarasis turi elgtis priimtinai visuomenei. Kas gali būti nepriimtina aplinkiniams?

„Visų pirma, jei šuo iš džiaugsmo mėgsta užšokti ant žmonių. Tai ne tik nemalonu, tačiau gali atnešti ir kur kas rimtesnių pasekmių. Pavyzdžiui, šuo gali suplėšyti ar sutepti drabužius, išgąsdinti ar net pargriauti mažą vaiką ar sukelti problemų alergiškiems žmonėms – po tokio „pasisveikinimo“ kaimynui gali tekti persirengti visus drabužius, antraip jis nuolat čiaudės, ašaros akys ir t.t.“, – vardino D.Gapsevičiūtė.

Foto Irmanto Gelūno Ozo parkas (2)   Foto Juliaus Kalinsko Ozo parkas (2)  Foto Irmanto Gelūno Ozo parkas  Foto Irmanto Gelūno Ozo parkas (5)   Foto Irmanto Gelūno Ozo parkas (3)   Foto Irmanto Gelūno Ozo parkas (4)  Foto Juliaus Kalinsko Ozo parkas  renginio-akimirka-5988ad9b02064

„Atlikti reikalalus“ – už kiemo ribų

„Abejingų“ nepaliks ir nuolat kieme besišlapinantis šuo. Dvokiantys namo kampai, šlapinimasis ant vaikų žaidimų aikštelės inventoriaus, smėlio dėžėje, taip pat geltono sniego plotai žiemos metu gali tapti konfliktų su kaimynais ar bent jau neigiamo požiūrio į Jus priežastimi:

„Reikėtų tiesiog fiziškai neleisti savo augintiniui šlapintis, kol neišeisite iš kiemo teritorijos, t.y. išmokykite šunį eiti vedamam pavadžiu, ir kol neišeinate iš namo kiemo, veskite jį visiškai sutrumpinę pavadėlį niekur nestabtelėdami – nesudarykite fizinės galimybės sustoti ir nusišlapinti. Jeigu patinas pakeliui vis tiek „kelia koją“, vadinasi per lėtai einate“, – patarė mokyklos įkūrėja.

Agresyviai besielgiančių šunų kaimynai nemėgsta

Jei šuo elgiasi agresyviai aplinkinių atžvilgiu, dažnai problemų kyla prasilenkiant su kaimynais: šuo loja, draskosi, tempia. Tokiu gyvūnu kaimynai nepasitiki, jo bijo, nežino, ar šeimininkas sugebės suvaldyti, išlaikyti savo augintinį – natūraliai kyla nepasitenkinimas.

„Pati gyvenu daugiabutyje ir pastebėjau, kad kaimynai giria ir žavisi tais šunimis, kurie yra paklusnūs, o ne vertindami išvaizdą. Šuo gali būti labai gražus, tačiau jei elgiasi socialiai nepriimtinai, komplimentų ir palaikymo iš kaimynų nesulauksite“, –  tikino pašnekovė.

Triukšmas, kurio Jūs negirdit

Dar viena problema, gyvenant bendruomenėje – kai vienas paliktas namuose šuo nuolat staugia ir loja.

„Dienos metu tikrai dirba ne visi: namuose lieka vaikus auginantys tėvai, pensininkai, pamaininį ar nestandartinį darbą dirbantys asmenys. Ypač sunku šuns lojimą už sienos iškęsti sergantiems, blogai besijaučiantiems kaimynams. Ir nors visi supranta, kad šunelis loja, nes yra paliktas vienas, tačiau jo nuolatinis triukšmavimas aplinkiniams dažniausiai nėra priimtinas“, –  teigė dresuotoja.

Kaip išmokyti gerų manierų?

Kalbant apie auklėjimą, labai svarbu suprasti, kad šuo pats negali žinoti, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks – ne.  Todėl visada turite parodyti šuniui, kas Jums nepatinka. Jei tik išėjus į laiptinę, šuo ima loti ir Jūs  į tokį jo elgesį niekaip nereaguojate, kaip jis gali sužinoti, kad tai Jums nepatinka? Arba namuose šuo nuolat Jus sekioja, malasi po kojomis, žaisdamas kandžioja rankas ir t.t.

„Pirmiausia, žmogus visose situacijose turi siekti komforto sau ir tik tada užtikrinti šuns poreikius. Nuo Jūsų priklauso laimingas šuns gyvenimas. Jeigu pamindami savo poreikius, „pakentėdami“, stengsitės kažkaip geriau, labiau mylėti ir lepinti šunį šiuo momentu, visada kyla klausimas, kiek ilgai galėsite kentėti  ateityje. Šunys gali gyventi beveik iki 20 metų. Per tą laiką Jūsų gyvenimo situacija gali ne kartą pasikeisti ir neturėsit resurso kentėti dėl netinkamo/ nepriimtino/ erzinančio šuns elgesio. Todėl, jei kažkas šuns elgesyje Jums nepatinka, Jūs turite spręsti šį klausimą ir ieškoti būtų, kaip šuns elgesį keisti tuoj pat“, – teigė Daiva.

Svarbu žinoti, kad jei kažkas nepatinka šuns elgesyje, tai reikia spręsti iš karto. „Gyvenant“ su problema, šuo priima tai kaip normą. Pvz., šuo tempia pavadį, o Jūs tik po pusės metų pradedate su tuo dirbti. Šuo turi pusės metų pavadžio tempimo patirtį, jis priprato taip elgtis, jam tokie pasivaikščiojimai smagūs. Tokiu atveju išmokyti šunį vaikščioti gražiai yra daug sunkiau, negu pradėjus mokyti iš karto.

„Jei norite paklusnaus šuns, auklėti jį reikėtų pradėti iš karto parsinešus šuniuką namo, lankyti grupinės dresūros užsiėmimus galima nuo 3-4 mėn. Užsiimti šuns auklėjimu svarbu anksti – šunys auga ir bręsta labai greitai. Jau 5 mėnesių šuniukui gali prasidėti paauglystė, kuri tokia pati maištinga, kaip ir žmogaus. Juk savo vaikų mes nepradedam auklėti tik tada, kai jie tampa paaugliais. Todėl ir šuniuką auklėti reikia pradėti anksčiau, kad prasidėjus maištingam periodui, jau būtų apibrėžtos elgesio taisyklės, būtumėte užmezgę tarpusavio ryšį, turėtumėte kontaktą su šunimi, šuniui būtų smagu su jumis. „Auksinio laiko“, kol šuniukas pats siekia kontakto su šeimininku, jį lengva motyvuoti turime labai nedaug“, – apgailestavo pašnekovė – „Kai į dresuotojus kreipiamasi pirmiausia pabandžius patiems ir tik įsitikinus, kad nepavyksta, tai jau įsisenėjusi problema, kurią pašalinti bus sunkiau, o kartais ir neįmanoma. Jeigu spręsti problemą buvo imtasi po kelerių „prakentėtų“ metų, keičiantis gyvenimo sąlygoms, kartais po kelių savaičių dresūros užsiėmimų sulaukiu šeimininkų klausimo, ar žinau, kur galima būtų šunį atiduoti, nes jie jau „daugiau nebegali“, – pridūrė D.Gapsevičiūtė.

Priklauso ir nuo šuns, ir nuo šeimininko

Anot Daivos, norint turėti paklusnų šunį, nebūtina kreiptis į dresūros specialistus, tačiau tai daryti kartu su profesionalu daug paprasčiau:

„Viskas priklauso nuo šuns veislės, nes vienos lengviau pasiduoda auklėjimui, kitos – sunkiau. Pavyzdžiui, sunkiau dresuoti haskius, azijos aviganius ir t.t. Taip pat priklauso ir nuo šeimininko: ar šeimininkas neleidžia šuniui netinkamai elgtis, ar turi patirties mokydamas šunis, ar jie susikalba. Nes, pvz., jei  šeimininkas neleidžia šuniui kažko daryti, jį laiko fiziškai, bet draudimo nėra, tai problemos neišsprendžia –  tame nėra mokymo, nes nėra pasakoma šuniui, kad toks jo elgesys nėra pageidaujamas, nėra pasiūlomas tinkamas elgesio variantas. Šeimininkas turi būti nusistatęs taisykles, ribas ir žinoti, koks augintinio elgesys jam yra tinkamas, o koks – ne“, – teigė pašnekovė.

Vieniems žmonėms savaime pavyksta tinkamai auklėti savo šunį, kitus, deja, valdo šunys. Todėl geriau nieko nelaukus pradėti domėtis šunų dresūra arba užsirašyti į dresūros pamokas. Vis tik, jei žmogus nori, kad visuomenė priimtų jo augintinį, pastarasis turi elgtis kultūringai.